Kas mes esame
Kauno aeroklubas – tai akrobatinio skraidymo sporto organizacija, kurioje veikia ir pradinė pilotų mokykla. Aeroklubas vienija akrobatinio skraidymo entuziastus, pilotus mėgėjus, aviacijos specialistus ir veteranus, kurie savo patirtį perduoda būsimiems pilotams ir naujiems klubo nariams.
Pamatyti lėktuvus ir net patiems paskraidyti galima visuose Lietuvos aerodromuose, tačiau patirti pačius įspūdingiausius akrobatinius skrydžius galima tik Kauno aeroklube, su pilotais, kurie savo meistriškumą demonstruoja ne tik varžybose, bet ir aviacijos šventėse bei įvairiuose pasirodymuose.
Kauno aeroklubas yra aktyvus Lietuvos akrobatinio skraidymo lėktuvais federacijos narys. Čia laukiamas kiekvienas akrobatinio skraidymo bičiulis, gerbėjas, norintis išmokti skraidyti, ar norintis siekti akrobatinių skrydžių meistriškumo.
Mūsų tikslai
- Propaguoti, skatinti ir vystyti aviacijos sportą Lietuvoje
- Organizuoti sportinius ir pramoginius aviacinius renginius
- Rengti pilotus, tobulinti bei kelti jų kvalifikaciją, skatinti siekti akrobatinių skrydžių meistriškumo
Mūsų klubo istorija
-
1965-19701965 m. į Pociūnų aerodromą atgabenus čekų lėktuvus Z-326 prasidėjo pirmieji akrobatiniai skrydžiai, treniruotės, varžybos kartu su ukrainiečiais, Lietuvos čempionatai. Augantis šios sporto šakos lakūnų skaičius, jų pasiekimai, sukūrė bendruomenę entuziastų, norinčių įrodyti, kad lietuviai yra stiprūs savo dvasia ir gali pasiekti daugiau pergalių šiame sporte.Plačiau…
1965 m. Aleksandro Jonušo pastangomis į Pociūnų aerodromą buvo atskraidintas pirmasis Čekų akrobatinis lėktuvas Z-326. Šie lėktuvai greitai buvo praminti „zetais“, o pirmieji pilotai, pradėję jais skraidyti – „zetininkais“. Pirmuoju šio lėktuvo instruktoriumi tapo lakūnas-instruktorius, sklandytuvų buksyruotojas Jonas Kavaliauskas. Prasidėjo akrobatinių skrydžių mokymasis ir dalis lakūnų-buksyruotojų pamėgo aukštąjį pilotažą. Šių aviatorių entuziazmas buvo toks didelis, kad per 5 metus pasiekti rezultatai kalbėjo patys už save.
1966 m. surengtas I-asis Lietuvos čempionatas Vilniuje ir jo čempionu tapo J. Kavaliauskas iš Pociūnų.
1968 m. Vilniuje (Kyviškių aerodrome) įvyksta II-asis Lietuvos čempionatas, kuriame vėl pasižymi Pociūnų lakūnai Pranas Vinickas – 1 v. ir Jonas Kavaliauskas – 3 v. Tais pačiais metais Jonas Kavaliauskas ir Pranas Vinickas jau dalyvauja SSRS čempionate.
1969 m. III-asis Lietuvos čempionatas jau vyko Pociūnų aerodrome. Jame dalyvavo ir Ukrainos lakūnų komanda. Vietos: Jonas Bagdonas – 1 v., P. Vinickas – 2 v., J. Kavaliauskas – 3 v. ir visi jie Pociūnų lakūnai.
Tais pačiais metais į SSRS čempionatą išvyksta net 4 Kauno lakūnai: Jonas Kavaliauskas, Pranas Vinickas, Vladas Drupas ir Jonas Bagdonas.
1970 m. IV-asis Lietuvos čempionatas vėl vyko Pociūnų aerodrome.
Užimtos vietos: J. Kavaliauskas – 1 v., P. Vinickas – 2 v., J. Bagdonas – 3 v., visi Kauno ATSK lakūnai.
Tais pačiais metais iš mūsų klubo atstovų sudaryta Lietuvos rinktinė (Gražina Žukaitė, J. Kavaliauskas, P. Vinickas), išvyko į SSRS spartakiados varžybas Maskvoje, kur lietuvių komanda buvo šešta, o lakūnai atskiruose pratimuose iškovojo ir medalius.
Visų šių įvykių pasekoje 1970 m. tuometinio lėktuvinio sporto sekcijos pirmininku tapo visiems gerai žinomas lakūnas ir sklandytojas Vladas Drupas, kuris šiai lėktuvų sporto šakai vadovavo apie 20 metų.
Tuo laikotarpiu į Maskvą buvo siunčiami raštai, kad Pociūnuose būtų įkurta lėktuvinė grandis, tačiau jie buvo atmetami, nurodant dėmesį skirti sklandymo sportui. Tuomet, gal Vladui Drupui, gal kažkam kitam kilo mintis įkurti atskirą klubą, finansuojamą ne Maskvos, o to meto Lietuvos Maisto pramonės ministerijos ir tokį variantą pavyko įgyvendinti 1971 m.
-
1971-19801971 m. įkurtas Kauno aviacijos techninis sporto klubas, su sporto baze Pociūnų aerodrome. Klubui vadovavo Pranas Vinickas (1971-1976), Jonas Bagdonas (1976-1979), Romualdas Pivnickas (1979-1980). Tai klubo veiklos spurto metas. Daug skraidymų, treniruočių, augantis lėktuvų skaičius. Skraidymai 2-3 lėktuvų rikiuotėje. Ir pasiektos tikrai didelės aukštojo pilotažo pergalės tuometinėje SSRS.Plačiau…
1971 m. Vlado Drupo, Aleksandro Jonušo ir kitų entuziastų dėka buvo įkurtas aukštojo pilotažo klubas pavadintas „Kauno aviacijos techniniu sporto klubu“, trumpai – Kauno ATSK. Pirmasis klubo viršininkas – Pranas Vinickas. Administracijos patalpos ir lakūnų teorijos mokymo klasė buvo Kauno centre, Daukanto g. 15. Skraidyti visi važiuodavo į Pociūnų aerodromą. Angare tilpo ir lėktuvai ir sklandytuvai L-13 „Blanik“, o netrukus klubo entuziastų dėka prie angaro buvo pastatyti priestatai (garažai, sandėlys ir 3 aukštų sportininkų bendrabutis). Taip Pociūnų aerodrome netoli Birštono ir Prienų buvo įkurta akrobatinio skraidymo sporto bazė. Tais pačiais metais lietuviai vėl dalyvavo SSRS čempionate ir mūsų klubo viršininkas Pranas Vinickas iškovojo 3 vietą.
Klube buvo skraidoma ir lėktuvais Zlin-326 ir naujesniais akrobatinais lėktuvais Jak-18A, kuriais buvo sakraidoma jau nuo 1969 m.
1973 m. SSRS čempionate, skrisdami lėktuvais Jak-18A, geriausiai pasirodęs Kauno lakūnas Romualdas Pivnickas daugiakovėje iškovojo 4 v.,o Antanas Unikauskas 14 v.
1975 m. SSRS čempionate ir spartakiadoje (vykdavo kas 5 m.) Lietuvos komanda tapo 2 v. laimėtoja. Komandą sudarė Kauno lakūnai ( Romas Aleksejus – 2 v., Romualdas Pivnickas – 4 v., Pranas Šnioka – 8 v.) ir Violeta Gedminaitė (6 v. tarp moterų). Tai buvo pirmasis toks įspūdingas mūsų lakūnų pasiekimas.
1976 m. įspūdinga Romualdo Pivnicko pergalė. Jis tapo absoliučiu SSRS čempionu, o Lietuvos komanda užimė 4 v. Tais pačiais metais Kauno ATSK viršininku paskiriamas Jonas Bagdonas, kuris klube pradeda burti lakūnų bandytojų grupę, kurie bandė Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos gamyklos sklandytuvus. Tais metais L. Jonys įvykdė sporto meistro normatyvus.
1977 m. SSRS čempionate jau skraidoma su naujais akrobatiniais lėktuvais Jak-50. Puikiai pasirodė naujasis lietuvių lyderis mūsų klubo lakūnas Steponas Artiškevičius – 6 v. ir kiti pilotai Leonas Jonys – 11 v., Jurgis Kairys – 13 v., Romualdas Pivnickas – 14 v., Violeta Gedminaitė – 7 v. tarp moterų. Lietuvos komanda vėl užima 4 v.
1978 m. SSRS čempionate Lietuvos komandai vėl atiteko sidabro medaliai (S. Artiškevičius – 3 v., J. Kairys – 6 v., L. Jonys – 10 v.). Ėmė ryškėti Stepono Artiškevičiaus talentas.
1979 m. Kauno ATSK viršininku paskiriamas Romualdas Pivnickas. Treniruotės Pociūnuose dar labiau suintensyvėja. Dangumi reikia dalintis su parašiutininkais ir sklandytojais, todėl lakūnams tenka treniruotis net nuo 5 val. ryto ! Lakūnų treniruotės skrendant rikiuotėje visus žavėjo, bet kartu reikalavo didelio meistriškumo ir atsargumo. Nemažai nervų kainavo tiems, kas juos stebėjo ir vadovavo žemėje.
1979 m. vėl įspūdinga Lietuvos pergalė. SSRS čempionate ir spartakiadoje, kur lietuviai iškovojo 1 v. (S. Artiškevičius – absoliutus SSRS čempionas, J. Kairys – 3 v., L. Jonys – 5 v., R. Paksas – 8 v., V. Gedminaitė – 3 v. tarp moterų).
Šis S. Artiškevičiaus ir Lietuvos komandos auksas bei ankstesni lietuvių pasiekimai atvėrė Lietuvos sportininkams kelią į Europą ir pasaulį. Pirmieji startai 1979 m. Soc. šalių čempionate Vengrijoje, kur J. Kairys – 3 v., S. Artiškevičius – 4 v. ir todėl SSRS komanda – 1 v.
1980 m. XIII Soc. šalių čempionatas vyko Vokietijoje, kur mūsų klubo ir Lietuvos lyderis S. Artiškevičius tapo absoliučiu soc. šalių čempionu. E. Raubickas, skrisdamas lėktuvu Jak-50, įvykdė sporto meistro normatyvus.
-
1981-1990Šio dešimtmečio pradžioje klubą užgriuvo didelės sportininkų netektys. Dauguma jų dėl lėktuvų Jak-50 ir Jak-52 konstrukcijos trūkumų, kurie tik vėliau buvo taisomi gamyboje. Klubui visa dešimtmetį vadovavo Vytautas Stankevičius: instruktorius, drauge su kitais išugdęs didelį būrį lakūnų, kuriuos dabar galima sutikti Lietuvos civilinėje aviacijoje, karinėse oro pajėgose bei kituose aeroklubuose. Nors netektys buvo skaudžios, tačiau klubas plėtė savo veiklą, augo sportininkų skaičius iš kurių buvo atrenkami stipriausi, kad atstovauti tuometinę Lietuvą. Vyko prestižinės S. Dariaus ir S. Girėno prizo varžybos. Šiame laikotarpyje SSRS ir Lietuvos čempionatuose pasiektos pergalės buvo labai reikšmingos ir svarbios. Žymiausią laimėjimą 1985 m. SSRS čempionate pasiekė Lietuvos komanda, iškovojusi 1 v., kurios sudėtyje buvo mūsų klubo nariai A. Jurgelevičius, A. Motiejūnaitė ir P. Girskutė, treniruojama L. Jonio. Absoliučiu SSRS čempionu tapo vilnietis V. Lapėnas, o A. Jurgelevičius – 2 v. Jie pakartojo ir viršijo 1979 m. Lietuvos rinktinės pasiekimą. Ėmė ryškėti ir kiti sporto meistrai – tai V. Armonas, R. Piktys, A. Cibarauskas, D. Mikulskytė, V. Kalpavičius, R. Gedrimas, vėliau A. Marčiukaitis, A. Žentelis… Pociūnų aerodrome virė tikras sportinis gyvenimas. Per dešimtmetį lėktuvu Jak-52 išmoko skraidyti ir dalyvavo varžybose labai daug Kauno ATSK lakūnų, kuriuos dabar galima sutikti Lietuvos civilinėje aviacijoje, karinėse oro pajėgose bei kituose aeroklubuose. Juos mokė to meto aukštojo polotažo meistrai: Romualdas Pivnickas, Vytautas Stankevičius, Leonas Jonys, Eugenijus Raubickas, Stanislovas Narvilas, Algimantas Jurgelevičius ir kiti. Klube vyko intensyvus jaunųjų lakūnų ruošimas, kasmet priimant po 20-30 pirmamečių. Instruktoriai savo meistriškumą tobulino skraidydami grupėje. Jiems teko išbandyti visas trijulės ar dvejeto rikiuotės pozicijas, bet ilgainiui, vedančiojo vietoje dažniausiai būdavo grandies vadas E. Raubickas. Vėliau jis ir rinkosi kurį lakūną pasikviesti į tokias treniruotes. 1989 m. Lietuvoje po 50 metų pertraukos Eugenijaus Raubicko iniciatyva, padedant Aloyzui Cibarauskui, Aleksandrui Jonušui buvo surengtos 2-osios tarptautinės Baltijos šalių aviacijos sporto šakų varžybos. Akrobatinio skraidymo varžybos vyko Aleksote tarp Lietuvos ir Lenkijos pilotų (jame dar esant SSRS kariuomenei)! Nugalėjo L. Jonys. Klubo veržimasis į Europą buvo toks didelis, kad nenuostabu, jog laisvėjimo laikais Kauno ATSK veikė atsiskyrimo nuo SSRS dvasioje.Plačiau…
1981 m. Kauno ATSK viršininku paskiriamas Vytautas Stankevičius, kuris klubui vadovavo 10 metų.
1981 m. XIV Soc. šalių čempionate S. Artiškevičius kartu su SSRS komanda vėl iškovojo 1 v.. Stepui buvo prognozuojamas ir visos Europos čempiono titulas. Tačiau rugpjūtį įvyko nelaimė ir mūsų klubo, visos Lietuvos ir SSRS aukštojo pilotažo lyderis S. Artiškevičius ruošdamasis Europos čempionatui, per treniruotę Maskvoje žuvo, lūžus lėktuvo Jak-50 sparnams. Jo auksinis sportinis kelias nutrūko. Tai buvo didelė netektis.
1982 m. Lėktuvais Jak-50 skraidė tik SSRS rinktinės nariai, o visose vidaus varžybose buvo naudojamas dvivietis lėktuvas Jak-52. Tai sunkesnis už vienvietį Jak-50 ir mažesnių galimybių mokomasis lėktuvas, kuris pradėtas gaminti Rumunijoje dar 1979 m.. Šiuo lėktuvu V. Armonas, S. Narvilas, A. Motiejūnaitė, A. Jurgelevičius, įvykdė sporto meistro normatyvus.
1983 m. Pociūnuose, per treniruotę, kartu su sportininke Laima Lelešiūte žuvo kitas klubo lyderis, lakūnas-instruktorius Romualdas Pivnickas, taip pat lūžus jau lėktuvo Jak-52 sparnams. Netrukus, lėktuvams Jak-52 kaptalinio remonto metu imta keisti centrinį lonžeroną į sustiprintą.
1984 m. Lietuvos čempionu tapo A. Jurgelevičius. Tais metais A. Cibarauskas, R. Piktys ir P. Girskutė įvykdė sporto meistro normatyvus.
1985 m. Intensyvios treniruotės ne tik Pociūnuose, bet ir mėnesio stovykloje Druskininkų aerodrome. Klubo lakūnai dalyvavo keliose aviacijos šventėse, varžybose. Žymiausią laimėjimą SSRS čempionate Taškente pasiekė Lietuvos komanda, iškovojusi 1 v., kurios sudėtyje buvo mūsų klubo nariai A. Jurgelevičius, A. Motiejūnaitė ir P. Girskutė,treniruojama L. Jonio. Absoliučiu SSRS čempionu tapo vilnietis V. Lapėnas, 2 v. iškovojo A. Jurgelevičius. Jie pakartojo ir viršijo 1979 m. Lietuvos pasiekimą. Klubo lakūnai D. Mikulskytė ir V. Kalpavičius įvykdė sporto meistro normatyvus.
1986 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos komandai vėl atiteko sidabras (V. Lapėnas – 4 v., L. Jonys – 9 v., A. Jurgelevičius – 20 v.), P. Girskutė – 3 v. moterų įskaitoje.
1987 m. SSRS čempionate Lietuvos komanda – 4 v. (V. Lapėnas – 3 v., A. Jurgelevičius – 6 v., debiutuoja P. Jurgionis – 28v. iš Alytaus), P. Girskutė – 6 v. ir O. Motiejūnaitė – 7 v. moterų įskaitoje.. R. Gedrimas ir A. Marčiukaitis įvykdė sporto meistro normatyvus.
1988 m. SSRS čempionate Lietuvos komanda – vėl bronzos laimėtoja (V. Lapėnas – 3 v., L. Jonys – ?, A. Jurgelevičius – 2 v. pratime), A. Žentelis ir G. Šėgžda įvykdė sporto meistro normatyvus.
1989 m. Lietuvoje po 50 metų pertraukos Eugenijaus Raubicko iniciatyva, padedant Aloyzui Cibarauskui, Aleksandrui Jonušui buvo surengtos 2-osios ( po 50 metų pertraukos) tarptautinės Baltijos šalių aviacijos sporto šakų varžybos. Akrobatinio skraidymo varžybos vyko Aleksote (dar esant SSRS kariuomenei!) tarp Lietuvos ir Lenkijos pilotų! Nugalėjo L. Jonys, O. Motiejūnaitė – 2 v., Marek Cmiel – 3 v.
-
1991-19951991 m. Klubas pakeitė savo pavadinimą ir tapo Kauno aeroklubu. Klubo vadovu išrenkamas Eugenijus Raubickas. Tuomet kūrėsi ir stiprėjo Lietuvos valstybės savarankiškos institucijos, vyko finansų sistemos reformos. Visiems buvo sunku, ypač per ekonominę blokadą, todėl Kauno aeroklubui teko ieškotis naujų finansavimo šaltinių. 1993 m. Aleksote Kauno aeroklubas, vadovaujamas E. Raubicko, sėkmingai organizavo didžiulę aviacijos šventę skirtą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-mečiui paminėti. Pastebėjusi klubo potencialą, Kauno savivaldybė įgaliojo Kauno aeroklubą perimti iš besitraukiančios rusų kariuomenės visą aerodromo teritoriją ir pastatus. Tai buvo didelis iššūkis su kuriuo klubas sėkmingai susitvarkė. 1994 m. Aloyzo Cibarausko pastangų dėka į Lietuvą buvo atgabenti du vienviečiai akrobatiniai lėktuvai Jak-55M. Tai leido pasaulio čempionate Vengrijoje, kartu su J. Kairiu sudalyvauti A. Jurgelevičiui ir A. Motiejūnaitei. Komandos jie nesudarė ir kovojo asmeninėje įskaitoje. Klube buvo tęsiamos treniruotės grupėje, nes juos kas kart reikėdavo demonstruoti įvairiose šventėse. E. Raubickui išėjus tarnauti į Lietuvos karines oro pajėgas, 1995 m. Kauno aeroklubo vadovu buvo išrinktas Algimantas Žentelis, tačiau grupiniai skrydžiai su Eugenijaus suburta Kauno lakūnų grupe tęsėsi ir toliau džiugino žiūrovus. Tais pačiais metais vyko Pasaulio lietuvių žaidynės ir Kaune klubas organizavo akrobatinio skraidymo varžybas dviejose kategorijose.Plačiau…
1991 m. Klubas pakeitė savo pavadinimą ir tapo Kauno aeroklubu. Klubo vadovu išrenkamas Eugenijus Raubickas. Tuomet kūrėsi ir stiprėjo Lietuvos valstybės savarankiškos institucijos, vyko finansų sistemos reformos. Visiems buvo sunku, ypač per ekonominę blokadą, todėl Kauno aeroklubui teko ieškotis naujų finansavimo šaltinių. Klube liko dirbti tik keli darbuotojai. Vienas aktyviausių – Aloyzas Cibarauskas, kartu su Eugenijum ir kitais klubo nariais kūrė planus, dirbo ir jiems neblogai sekėsi. Klube ėmė skraidyti Lietuvos karinių oro pajėgų lakūnai, Vyko glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos karinėmis oro pajėgomis.
1992 m. po pertraukos Lietuvoje vėl atnaujintos akrobatinio skraidymo varžybos. Pociūnuose vyko Lietuvos čempionato 3-asis etapas. Buvo skraidoma ir rikiuotėje, ruošiamasi pasirodymams, nes tokie skrydžiai labai žavi žiūrovus. Kauno aeroklubas nuo pat 1990 m. įdėjo daug pastangų, kad išvedus Rusijos Federacijos kariuomenę, aerodromo perėmimas ir administravimas būtų patikėtas Kauno aeroklubui ir įgyvendintas Kauno miesto valdžios sprendimas skrti aerodromą sportinei aviacijai. Tai buvo didžiulis iššūkis klubui, neturint pastovaus finansavimo, tačiau rėmėjų ir entuziastų dėka viskas pavyko.
1993 m. Aleksote Kauno aeroklubas, vadovaujamas E. Raubicko, sėkmingai organizavo didžiulę aviacijos šventę skirtą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-mečiui paminėti. Po to vis daugiau ir daugiau skrydžių buvo atliekama šiame istoriniame aerodrome,o kuris netrukus buvo pavadintas legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno vardu.
1994 m. E. Raubicko iniciatyva, minint Lietuvos Karo aviacijos 75-metį, gatvė, jungianti Veiverių gatvę ir Europos prospektą buvo pavadinta Karo Aviacijos gatve, pažymint, kad būtent prie jos iki 1940 m. buvo įsikūrę stambiausi Lietuvos karo aviacijos objektai. 1994 m. Aloyzo Cibarausko pastangų dėka į Lietuvą buvo atgabenti du vienviečiai akrobatiniai lėktuvai Jak-55M. Prasidėjo stipriausiųjų pilotų treniruotės ir ruošimasis tarptautinėm varžybom. Vėl įvyko varžybos prestižiniam S. Dariaus ir S. Girėno prizui laimėti. J. Kairys, skridęs su SU-26M – 1 v., A. Jurgelevičius (lėktuvas Jak-55M) – 2 v., Petras Jurgionis (Jak-55M) – 3 v.
Aloyzo Cibarausko iniciatyvos ir pastangų dėka buvo organizuota pirmoji išvyka į Unlimited kategorijos pasaulio čempionatą Vengrijoje. Gaila, kad federacijos senbuvių sprendimu, kartu su J. Kairiu ir A. Jurgelevičium išvyko O. Motiejūnaitė, o ne P. Jurgionis. Tad Lietuvos komandos jie nesudarė ir kovojo tik asmeninėje įskaitoje. (varžėsi net 83 dalyviai, J. Kairys – 6v., A. Jurgelevičius – 52v., O. Motiejūnaitė – 66 v.)
E. Raubickui išvykus tarnauti į Lietuvos Karines oro pajėgas, 1995 m. Kauno aeroklubo vadovu buvo išrinktas Algimantas Žentelis. Klubas į Europos Unlimited čempionatą išsiuntė vienintelį A. Jurgelevičių, kuris užėmė 32 v. Pasimatė, kad lėktuvo Jak-55M, galimybės, jau neatitiko geriausių Unlimited kategorijos lėktuvų lygio. Todėl ateityje teko persiorientuoti į naujai sukurtą Advanced kategoriją. Tais pačiais metais vyko Pasaulio lietuvių žaidynės ir Kaune klubas organizavo varžybas dviejose kategorijose. Aukščiausioje, lėktuvais Jak-55M prizininkai (E. Meleckis – 1 v., O. Moteijūnaitė – 2 v. A. Marčiukaitis – 3 v.) ir C kategorijoje, lėktuvais Jak-52 prizininkai (V. Lapėnas – 1 v., A. Cibarauskas – 2 v., A. Žentelis – 3 v.). Aviacijos švenčių organizavimas Kaune ir dalyvavimas kituose miestuose su įvairiais pasirodymais jau buvo mūsų klubo tradicija, kurią naujas klubo vadovas tęsė toliau.
-
1996-2010Trumpas įvykių aprašymas ruošiamas…Plačiau…1996 m. Kauno aeroklubas organizavo didelę aviacijos šventę ir varžybas S. Dariaus ir S. Girėno prizui laimėti (J. Kairys – 1v., O. Motiejūnaitė – 2v., E. Meleckis – 3v.) 1997 m. Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentu išrenkamas Kauno aeroklubo instruktorius Aloyzas Cibarauskas. Kauno aeroklubas organizuoja 3 klasikinius čempionatus ir pirmą čempionatą reaktyvinių lėktuvų klasėje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos kariškiai. Gaila, tačiau nelaimė aukščiausios kategorijos čempionate, kuomet su lėktuvu Jak-55M žuvo prezidentas Aloyzas Cibarauskas, nutraukė varžybas. Tai buvo didžiulė netektis Kauno aeroklubui ir Federacijai. 1998 m. Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentu išrenkamas Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis. Kaune tais metais vyko jubiliejinės A. Gustaičio taurės varžybos lėktuvų Jak-52 kategorijoje, kuriose dalyvavo vėl pradėjęs sportuoti V. Lapėnas ir reaktyvinių lėktuvų klasėje, dalyvaujant Lietuvos kariškiams. Kartu surengti du čempionatai – (C kategorija lėktuvais Jak-52) (A. Žentelis – 1v., V. Lapėnas – 2v., L. Rūtelionis – 3v.), ir II-sis čempionatas reaktyviniais lėktuvais, kuriame nugalėjo būsimas Karinių oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis, o Lietuvos rinktinė, ruošdamasi kitų metų Advanced kategorijos pasaulio čempionatui, treniravosi su Alytaus lėktuvu Jak-55M. 1999 m. Kauno aeroklubo pastangomis suburta Lietuvos komanda, pirmą kartą po Nepriklausomybės paskelbimo pilnoje sudėtyje atstovavo Lietuvą Advanced kategorijos pasaulio čempionate Čekijoje ir užėmė aukštą 4 vietą (pilotai: Antanas Marčiukaitis – 7v., Petras Jurgionis – 11v., ir Liutauras Džiužas – 41 v.). Buvo aplenktos Prancūzijos, JAV, bei kitos pajėgios komandos. Gaila, kad nedalyvavo tam ruošęsis L. Jonys, kurio dalyvavimas, tikrai būtų pakėlęs Lietuvos rinktinę į prizininkių gretas. Tačiau tuo metu vyko J. Kairio organizuota didelė aviacijos šventė Palangoje, kurioje dalyvavo Vilniaus ir Kauno akrobatinių grupių lakūnai bei daug kitų pilotų su įvairiais lėktuvais, tad Leonas pasirinko šventę. 2000 m. Pirmųjų rezultatų paveikti, pagal Advanced programas su Jak-55M treinruojasi vis daugiau lakūnų, o V. Lapėnas jau kurė planus, kaip suburti Unlimited komandą. Kaune surengtame Lietuvos čempionate skrisdamas su senučiu Jak-50 jis nedaug tenusileidžia su Jak-55M skridusiems P. Jurgioniui- 1 v. ir A. Marčiukaičiui – 2 v. 2001 m. V. Lapėno pastangų dėka lėktuvas Su-29 atskraidinamas į Lietuvą. Kartu treniruotis Vytautas iškart pakviečia L. Jonį ir A. Marčiukaitį. Prasideda treniruotės pagal Unlimited programą.O birželio gale Lietuvos komanda pirmą kartą dalyvauja Pasaulio oro žaidynėse ir Pasaulio čempionate Ispanijoje. Tai didelis pasiekimas ir nesvarbu, kad debiutiniai rezultatai ne tokie jau aukšti, nes treniruotėms laiko buvo labai mažai. Kauno aeroklubas surengė ir Lietuvos čempionatą dviejose kategorijose ir Kauno miesto varžybas ir dalyvavo pasirodymuose su lėktuvų grupės programomis. O štai rudenį, Advanced komanda Europos čempionate Vengrijoje iškovojo sidabro medalius (E. Meleckis – 3v., D. Išganaitis – 7 v., P. Jurgionis – 9 v.) tai buvo puikus pasirodymas, teikiantis vilčių į ateitį. Tarptautinės FAI komisijos CIVA konferencijoje pavyko laimėti teisę rengti Europos čempionatą! V. Lapėnas į Unlimited komandą pakvietė P. Jurgionį ir jauną, perspektyvų mūsų klubo lakūną D. Išganaitį. 2002 m. pagrindinis įvykis buvo Europos Unlimited kategorijos čempionatas Įstros aerodrome. Susirinko stipriausi pasaulio lakūnai (dalyvavo ir amerikiečiai, tik neįskaitoje). Visų nuostabai Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius (V. Lapėnas – 9v., A. Marčiukaitis – 11v., D. Išganaitis – 32 v., P. Jurgionis – 33 v.). Tai puikius pasirodymas, turėjęs įtakos ir kitiems renginiams. Tais metais varžybos vyko Kaune, Alytuje, Molėtuose, Kėdainiuose, o Kauno aeroklubas rengė pasirodymus su savo grupės (E. Raubickas, A. Žentelis, S. Narvilas) akrobatine programa. 2003 m. jau A. Marčiukaičio iniciatyva suburta Unlimited komanda sugebėjo pasiruošti ir nuvykti į Pasaulio čempionatą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur iškovojo aukštą 4 vietą (A. Marčiukaitis – 18v., D. Išganaitis – 20v., P. Jurgionis – 21v.). Tai įkvėpė mus siekti dar vieno FAI 1 kategorijos renginio Lietuvoje ir CIVA komisija tam pritarė. Į Advanced komandą įsijungė mūsų klubo instruktorius S. Narvilas ir su Lietuvos komanda Švedijoje užėmė 5 v. 2004 m. prasidėjo netektimi. Su lėktuvu Su-29 žuvo mūsų klubo auklėtinis perspektyvus Unlimited pilotas D. Išganaitis. Didelė netektis. O Lietuvos komanda, kad pasiruošti Europos čempionatui, vyko į Ispaniją, kur treniravosi su išsinuomotu lėktuvu Su-26M. Europos akrobatinio skraidymo Unlimited kategorijos čempionatas vyko Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Ir Kauno aeroklubas buvo vienas pagrindinių jo organizatorių. Jame dalyvavusi Lietuvos komanda vėl iškovojo aukštą 4 vietą (V. Lapėnas – 18v., A. Marčiukaitis – 19v. ir P. Jurgionis – 24v.). Po šio čempionato, mūsų siūlymu, į aukščiausių pasaulio apdovanojimų grupę buvo priimta S. Dariaus ir S. Girėno taurė, kuri ir dabar įteikiama tos šalies komandai, kuri iškovoja Europos čempionės vardą. Tai didžiulis mūsų šalies vardo pripažinimas FAI. Advanced komanda, vėl pilnoje sudėtyje kartu su mūsų klubo lakūnu S. Narvilu, dalyvavo pasaulio čempionate Švedijoje ir užėmė 5 v. 2005 m. Kauno aeroklubas buvo apdovanotas FAI diplomu už klubinę veiklą ir labai sėkmingą 2004 m. Europos čempionato organizavimą Kaune. Lietuvos čempionatas (C kategorijos, lėktuvais Jak-52) vyko Kaune (S. Narvilas – 1v., V. Lapėnas – 2v., E. Meleckis – 3 v.). 2007 m. Lietuvoje vyko tarptautinės akrobatinio skraidymo komisijos CIVA metinė konferencija į kurią atvyko FAI prezidentas ir generalinis sekretorius. Tai vienintelė tokio lygio aviacinė konferencija kada nors vykusi Lietuvoje.
Toliau tekstas ruošiamas…
-
2011-2020Trumpas įvykių aprašymas ruošiamas…Plačiau…
Toliau tekstas ruošiamas…